Oi tu pjūkle pjūkleli..
Pamačiau reklamą, kad pradeda rodyti “trečiąją kultinio siaubo filmo dalį”, tai nusprendžiau, kad reikia prieš tai pirmas dvi pažiūrėt.
Žodžiu absurdas aukščiausio lygio. Idėja gal ir nebloga, toks žaismas su su mirtimi. Nori gyventi - mėgink, gal ir pavyks.. Įgyvendinimas irgi pusiau su bėda. Tikrai geriau nei “Kruvinosios Teksaso skerdynės”, bent nėra akivaizdžių logikos spragų.
Anotacijoj parašyta “siaubo trileris”, ale visiškai nebaisu. Žiūrėjau po vidurnakčio, visiškoj tamsoj, su ausinėm bei voliumu (garso reguliatoriumi) netoli maksimumo.. Ir net nekrūptelėjau! Tik porą kartų susiraukiau dėl visiško neestetiškumo.. Taigi siaubo prasme visiškas pravalas (griūtis/nesėkmė).
Pirmos dalies geriausi momentai - metalo pjūklu nusipjauta koja dėl telefono skambučio, į kurį atsiliept vis tiek vargšeli nespėjo. Bei faktas, kad visą filmą vidury vonios pragulėjęs lavonas - pagrindinis organizatorius. Tik kaip jis tiek laiko nekvėpavo..
Antroje dalyje įdomiai sužaista su laiku ir vaizdo įrašo idėja. Tik va kam tą raumeningą psichą tarp kankinių įmest reikėjo - nesuprantu, per daug chaoso įnešė. Išvis, antra dalis daugiau popsova, daug tykštančio kraujo, daug nelogikos, beprasmio grubumo. Bet mažiau minties ir atsakymų KODĖL reikia taškytis kraujais. Juk tokia filmo idėja, pajausti, KODĖL žmonės visgi renkasi žaidimą ir lėtą kančią, o ne greitą ir neskausmingą mirtį.
Juokingiausias antros dalies vieta, tai kai lotyniško gymio mergina įkiša vieną riešą į tarp peiliukų ir tada vietoj to, kad su kita ją ištrauktų, įgrūda ir antrą riešą tarp peiliukų, tada trūkteli atgal, daug kraujo ir pan..
Žodžiu reiks paveizėt ir trečią dalį, žinoma ne kine (per brangu tokį š žiūrėt kine), kad galėčiau ramia sąžine pasakyt “ir taip nieko gero nebuvo, o jie dar labiau sugadino”.