Priežastis

Pasitaikius progai įsigijau HD595 ausines, mat tai aukso viduriukas tarp dvigubai brangesnių HD600 ir pigesnių. Viskas liuks, bet atsirado kita problema, seniai kankinusi mane ir ne tik mane.

Problema

Liūdna, bet faktas - absoliuti dauguma įrašų nepritaikyti klausyti per ausines. Nieko nėra bjauriau kaip vienoje ausyje girdėti ryškų garsą, o kitoje ne. Per garsiakalbius to nesijaučia, nes abi ausys girdi abi kolonėles, o va ausinės groja tik tai, kas yra įrašyta. Ausines klausau jau seniai, bet tik dabar iškilo tokia ryški problema, mat tik dabar supratau kokią sudarkytą “sceną” girdžiu.

Sprendimo paieškos

Naudoju Winamp’ą (ir visada naudosiu - Foobar2000 geresnis, bet siaubingai nepatogus), tai visada “per ryškaus” stereo efektą spręsdavau pluginu Somewhat Mono, jis tiesiog praskiedžia vieną pusę kita. Gerai, bet primityvu.

Tada atradau Speaker Simulator - daug geriau, bet su kai kuriais įrašais labai numuilina aukštus, o ir šiaip aiškumą praranda garsas kartais. Paieškos tęsiasi..

Netyčia Hydrogen forumuose pamačiau nuorodą į HeadPlug MKII tai be abejonės pats mandriausias tokio tipo žaislas, kokį esu matęs. Tik dokumentacija skurdoka, stumdai rankenėles ir iš klausos bandai atspėti, ką daro. Šiaip jėga, labai sustiprina lokalizaciją (bet ir iškraipo - tas blogai), ypač rokui/džiazui. Bet kažkas ten ir ne taip, per stiprus efektas. Net po poros dienų pradėjau jausti nemalonų jausmą ausyse, panašiai kaip užsidėjus per stiprius akinius.

Išganymas

Ir tada jau visai netyčia užklydau į kažkokį apgailėtiną puslapėlį apie Bauer stereophonic-to-binaural DSP. Iš saito kuklumo ir atsiliepimų forumuose trūkumo pamaniau, kad eilinis mėgėjiškas bandymas, ala minėtasis Speaker Simulator. Ale klydau, oi klydau. Šito plugino efektas pats švelniausias iš visų bandytų - beveik neįtakoja nei dažnių, nei “scenos”, tik “iškelia” garsą “iš galvos” ir nė trupučio nesukelia nemalonių jausmų kaip HeadPlug. Vienu žodžiu visa galva aukščiau už visus konkurentus.

Be to, tas Bauer procesorius yra išleistas ne tik Winampui, bet ir Foobar2000 bei VST (!). Labai rekomenduoju.

Post Scriptum

Viskam, ką čia parašiau galioja taisyklė YMMV, nes mano ausinės yra atviro tipo (plačiau apie tai čia, klausau platų, bet visgi ribotą muzikos spektrą ir šiaip esu persirgęs tris ausų uždegimus, taigi visai tikėtina, kad viską girdžiu ganėtinai kitaip nei vidutinis normalus individas.

Šiomis karštomis dienomis manau ne vienam iškilo bėdų dėl kompiuterių komponentų aušinimo.

Man irgi.

Suradau sprendimą - underclocking. Procesas tas pats kaip ir “turbinant”, tik į kitą pusę - mažinant dažnį ir įtampą. Tam panaudojau gana nuostabią programėlę CrystalCPUID.

Štai, ką pavyko pasiekti su mano A64 3200+ Venice:

• dirbant normaliu dažniu sumažinti įtampą nuo 1,4V iki 1,15V (prisiminkim, kad šiluma ~ įtampos kvadratas)
• žemiausias stabilus režimas 1GHz vietoj 2GHz taktinio ir 1,1V įtampa. Tokiu dabar ir dirbu

P.S. visa tai galima pasiekti ir tiesiog įjungus Cool’n'Quiet, bet anas brudas krečia cirkus su garso plokšte, taigi teko ieškoti alternatyvų

Tinklapis IXBT.COM tika aprašė šią plokštę - jie pavėlavo daugiau nei metus, mat mano aprašymas pirmą kartą paskelbtas 2006-05

Pamėginsiu apžvelgti šią dar gana šviežią garso plokštę, nes internete niekur nemačiau jokios apžvalgos, tik kelis naujienų skyreliuose pasirodžiusius pranešimus apie jos išleidimą.

Faktiškai šitą žvėriuką galima apibūdinti kaip “geriausia iš pigiausių arba pigiausia iš geriausių”. Žinoma, tik tam tikroje poreikių kategorijoje. Gyvenime taip jau yra, kad daug, skaniai ir pigiai nebūna, todėl visur tenka daryti kompromisus.

(more…)

Čia rodžiau, kaip galima savo jėgomis aptvarkyti pigią bosinę gitarą. Šiandien gi, noriu pasidalinti įspūdžiais iš kitos basūxos aptvarkymo.

Taip jau nutiko, kad nebrangiai gavau gavau “iš antrų rankų” Vintage v940fl bosą. Tiesa, Kaune - buvo atrakcija trenktis tenai traukiniu bet ne apie tai.

Nusipirkęs pastebėjau, kad pirkinys turi gana rimtą įgimtą trūkumą. Gamintojas nepasivardino uždėti beladžiam bosui derančių šlifuotų stygų, vietoj jų ir standartinės tiko. Tačiau kai nėra ladų, tokios stygos labai greitai graužiasi į medį. Sprendimas - dengti pirštalentę epoksidine derva (kaip kad kadais padarė Jaco Pastorius ), tačiau tai juk per sudėtinga tokiai elitinei fimrai kaip vintage. O ir ankstesnis boso šeimininkas nevengė patrinti metalo į medį. Rezultatas - grioviai grioveliai, sausas rausvas medis, pilnas pirštų paliktų dėmių (ir taip būna), žodžiu vaizdas nekoks.

Su epoksidinėm dervom terliotis nenorėjau, todėl ėmiau domėtis dengimu alyvomis. Po neilgo ryserčo (informacijos paieškos) priėjau išvadą, kad tokia technika ir pusiau sintetinė greitai stingstanti grindų alyva bus pats tas. Drožiau į Senukus, nusipirkau Synteko Oil Solid ir pradėjau šlifuot. Mažais švitrinio gabaliukais, skersai rievių, kartą į dieną.. Beje tas reikalas visai skaniai kvepia po ketvirto ar penkto dengimo nušlifavau sausai, unvaliau ir nepatikėjau savo akimis - paviršius buvo visiškai lygus, kaip kūdikio odelė (TV įtaka), visos duobės užsipildė, neliko jokių duobių ir pan.

Žinoma, naujasis paviršius glotnus išliktų labai trumpai, jei būčiau palikęs senas stygas. Todėl iš Vokiečių atsivežiau Fender Steel Flats šlifuotų stygų pakelį. Ir dabar galiu būt ramus, kad nereikės nieko nei keist, nei judint bent porą metų, mat šlifuotos stygos faktiškai nesidėvi.

Įmetu porą nuotraukų, tik nežinau ar kas matysis jose.

(more…)

Auka: Peavey Milestone BXP (anksčiau vadinos berods Milestone III). Pigus instrumentas, su kitoje pusėje išdidžiai išgraviruotu užrašu Handcrafted in Vietnam. Įdomi detalė - su tokiu scenoj bėgiojo 69 Danguje narė. Taip pat esu matęs žurnalų viršeliuose nufotografuotus LNK žvaigždukus, apkabinusius būtent tokį bosą.

Grįžtam prie reikalo. Dešinėj matyti, kaip mano Pyvis atrodė tika nupirktas. Aš jį kas kažkiek laiko vis patobulinu, sutvarkau pagal galimybes. Pvz žiemą pakeičiau visus vidaus laidus, ekranavau ertmes bei nuėmėjus, pakeičiau rankenėles į matines juodas - atrodo daug geriau nei tos “rankenielės nikeliotos”.

Taigi, ardom ir žiūrim, ką turim:

(more…)

Wacom Volito 2 planšetas laikomas ir reklamuojamas kaip produktas svajojantiems apie planšetus, bet bijantiems jų kainų (rimtesnių kainos svyruoja nuo 400lt iki kelių tūkstančių).

Svarbiausi pliusai - rimtas gamintojas (Wacom tarp planšetų - vienvaldis technologinis lyderis), nedidelė kaina, lengvai prieinamas net Lietuvoje - idealus variantas nežinantiem, kur padėti porą šimtinių.

(more…)

Prisižiūrėjau internete visokių straipsnių, kad galima faktiškai bet kokį skaitmeninį vaizdo fiksuoklį priversti gaudyti artimųjų infraraudonųjų spindulių ( NIR ) spektrą. Viskas ko reikia - pašalinti IR filtrą iš kameros vidurių.

Staiga prisiminiau, kad turiu Sonį Erikson T630, kurio fotikas tik dulkes renka - kokybė tiek apgailėtina, kad neverta net mėgint naudot pagal paskirtį.

Taigi nieko nelaukęs čiupau porą atsuktuvų (gerai, kad buvau užsipirkęs kažkada miniatiūrinių žvaigždutinių atsuktuviukų - gitarai derint reikėjo) ir ėmiau ardyti:

(more…)

Aprašydamas MAYA44 minėjau, kad garso kokybė ryškiai geresnė už SBLive. Dabar nusprendžiau pateikti įrodymus

Iš tikro čia nieko naujo, visos ankstesnių laidų Creative garso plokštės kentėjo nuo panašių simptomų, įskaitant ir Audigy 1/2 (tiesa antras Audigy turi būdą išvengti problemų funkcionalumo sąskaita). Visa bėda yra jų pagrindiniame pranašume - DSP procesoriuje, kuris realiu laiku resamplina (keičia diskretizavimo dažnį) visus ateinančius garso srautus į savo darbinį dažnį - 48kHz. Tai leidžia vienu metu klausyti bet kokį kiekį garsų įvairiausiais formatais nesukant galvos dėl suderinamumų. Resamplinimas ir šiaip jau nėra labai geras dalykas, o dar Creative patingėjo pasirūpint gera jo realizacija. Rezultatas - didesni iškraipymai, ypač aukštų dažnių, plius nuplaukia visas garso skaidrumas, tas ypač jaučiasi su ausinėm, stereo skamba beveik kaip mono (žinoma, santykinai).

Išeitis yra - signalą resamplinti programiškai, kad pati plokštė tik minimaliai jį sudarkytų. Tokios operacijos rezultatai tikrai stulbinantys, tačiau kadangi didžioji dalis muzikos yra 44,1kHz dažnyje, resamplinti reikia visada ir viską, plius tai gana sudėtingas veiksmas, kurio kokybė ir tikslumas proporcingi suryjamam CPU ciklų skaičiui. Turint dviejų branduolių procesorių gal ir nepajaustum, bet senesnis kompiuteris gali pastebimai sulėtėti.

Testavimui naudojau MAYA44 įėjimą (ne stebuklas, bet SBLive testavimui per akis) ir geresnį iš SBLive išėjimų (Rear išėjimas yra geresnės kokybės, su šiek tiek mažesniais iškraipymais nei Front dėl geresnių mikroschemų. Nelogiška, bet taip yra). Kadangi 48kHz testų rezultatai neįdomūs (žr dešinėj), didesnį dėmesį skirsiu 44kHz/16bit - standartiniam CD formatui.

(more…)

Tai štai, sumąsčiau, kad reikia truputį apsitvarkyti. Išvaliau kompo stalą, visus laidus tvarkingai susukau, kad nesimaskatuotų, stalą užklojau kilimu, prisiminiau, kad kažkur voliojosi Roland’as ir voila - darbo vieta kaip nauja

Aišku, tos SoundWorks kolonėlės čia visai ne į temą, gal išeis paatnaujint artimiausią pusmetį į kokius Tannoy Reveal ar pan.

Beje, gal kas Vilniuj turi dulkes renkantį USB>MIDI interfeisą?

Prieš kokius metus į Lietuvą atgarmėjo gainclone’ų mada. Originali idėja atėjo iš audiofilizmų, kur laido kaina garso kokybei reiškia daugiau nei jo elektriniai parametrai. Anyway, tiem kam įdomu ir moka skaityti angliškai, va nuoroda:

Taigi ir aš vieną dieną pasitaikius progai nusipirkau kelias LM’kes (kaip dabar priimta vadinti LM38** serijos mikroschemas) ir per porą vakarų sulipdžiau tokį gana gražų p2p (point to point) pavyzdžių. T.y. kad jie kaip ir ant oro kabo, nėra spausdintinės plokštės ir pan. Tačiau toks montažas kaip ir išlaiko GainClone dvasią. Komponentai aišku neypatingi, Jamicon ir pan Nenorėjau sumokėt antra tiek už kondensatorius… Žodžiu schema standartinė, iš datašyto. Gal tik vienas kitas papildomas konderis įdėtas dėl stabilumo. Beje čia visi keturi vienetai, išdėliojau skirtingai ir nuskanavau vienu kartu:

(more…)