Tvarkom Vintage v940fl (tvykinam)
Čia rodžiau, kaip galima savo jėgomis aptvarkyti pigią bosinę gitarą. Šiandien gi, noriu pasidalinti įspūdžiais iš kitos basūxos aptvarkymo.
Taip jau nutiko, kad nebrangiai gavau gavau “iš antrų rankų” Vintage v940fl bosą. Tiesa, Kaune - buvo atrakcija trenktis tenai traukiniu
bet ne apie tai.
Nusipirkęs pastebėjau, kad pirkinys turi gana rimtą įgimtą trūkumą. Gamintojas nepasivardino uždėti beladžiam bosui derančių šlifuotų stygų, vietoj jų ir standartinės tiko. Tačiau kai nėra ladų, tokios stygos labai greitai graužiasi į medį. Sprendimas - dengti pirštalentę epoksidine derva (kaip kad kadais padarė Jaco Pastorius ), tačiau tai juk per sudėtinga tokiai elitinei fimrai kaip vintage. O ir ankstesnis boso šeimininkas nevengė patrinti metalo į medį. Rezultatas - grioviai grioveliai, sausas rausvas medis, pilnas pirštų paliktų dėmių (ir taip būna), žodžiu vaizdas nekoks.
Su epoksidinėm dervom terliotis nenorėjau, todėl ėmiau domėtis dengimu alyvomis. Po neilgo ryserčo (informacijos paieškos) priėjau išvadą, kad tokia technika ir pusiau sintetinė greitai stingstanti grindų alyva bus pats tas. Drožiau į Senukus, nusipirkau Synteko Oil Solid ir pradėjau šlifuot. Mažais švitrinio gabaliukais, skersai rievių, kartą į dieną.. Beje tas reikalas visai skaniai kvepia
po ketvirto ar penkto dengimo nušlifavau sausai, unvaliau ir nepatikėjau savo akimis - paviršius buvo visiškai lygus, kaip kūdikio odelė (TV įtaka), visos duobės užsipildė, neliko jokių duobių ir pan.
Žinoma, naujasis paviršius glotnus išliktų labai trumpai, jei būčiau palikęs senas stygas. Todėl iš Vokiečių atsivežiau Fender Steel Flats šlifuotų stygų pakelį. Ir dabar galiu būt ramus, kad nereikės nieko nei keist, nei judint bent porą metų, mat šlifuotos stygos faktiškai nesidėvi.
Įmetu porą nuotraukų, tik nežinau ar kas matysis jose.





