Kažkoks dvejopas jausmas mane apėmė dabar. Grįžtu iš univero ir jaučiu kaip kasdien darosi vis šilčiau. Ir drėgniau. Ir darganiau. Ir to sniego kažkaip mažiau. Gal net pavasario užuominos randasi.

Bet tada aš pamatau didelį kakį ant šaligatvio, ir šalia, ir ten, ir ana va ten… Ir juos matau visur! Siaubas, tas tragiškas žiemos palikimas yra turbūt šlykščiausia pavasario fazė. Kol lietus nenuplaus, tol visi vaikščiosim po aptirpusias krūveles…