Auka: Peavey Milestone BXP (anksčiau vadinos berods Milestone III). Pigus instrumentas, su kitoje pusėje išdidžiai išgraviruotu užrašu Handcrafted in Vietnam. Įdomi detalė - su tokiu scenoj bėgiojo 69 Danguje narė. Taip pat esu matęs žurnalų viršeliuose nufotografuotus LNK žvaigždukus, apkabinusius būtent tokį bosą.

Grįžtam prie reikalo. Dešinėj matyti, kaip mano Pyvis atrodė tika nupirktas. Aš jį kas kažkiek laiko vis patobulinu, sutvarkau pagal galimybes. Pvz žiemą pakeičiau visus vidaus laidus, ekranavau ertmes bei nuėmėjus, pakeičiau rankenėles į matines juodas - atrodo daug geriau nei tos “rankenielės nikeliotos”.

Taigi, ardom ir žiūrim, ką turim:

Gal ir Handcrafted, bet jau tokia atžagaria ranka… Vieta, kur tvirtinasi grifas, turėtų būti lygi kaip stalas, o ten kažkokios duobės, dažų kauburėliai ir pan.

Šiam kartui užsibrėžiau du tikslus - išvalyti visą grifą bei pakoreguoti skaptavimo broką sujungime.

Įrankiai paprasti, bet efektyvūs - plastikinis šabloniukas, apsaugantis medį, švirtinio popieriaus gabaliukas (smulkus, 2500-3200) bei koks nors skudurėlis pavalymui. Prieš fotkinant tyčia palikai vieną ladą nevalytą - kad matytųsi skirtumas geriau.

Taipogi paskui nuvaliau riebalų ir dulkių nuosėdas nuo pačio medžio, tam pasirodo geriausiai tinka kietas plastikas - purvus nuskuta švariai, o medis lieka sveikas.

Galiausiai nuvažiavau į Senukus ir nusipirkau medžio alyvos - impregnatoriaus. Nekeičia savybių, tik pagerina atsparumą aplinkai bei pagyvina spalvą. Plonai patepiau, nuvaliau ir palikau parai džiūti.

Taigi, rezultatas:

Kol anas džiuvo, ėmiausi korpuso duobių. Iš pradžių su kampainiu apžiūrėjau visas plokštumas, pasižymėjau guzus ir pan. Tuomet pusvalandis su įvairaus dydžio dildėm ir štai - kalniukų kaip nebūta. Bet su duobėm reikėjo kažką kita galvot - kaip žinia, nuplauto pagalio nepailginsi. Tam nuvažiavau į Ermitažą ir apturėjau vieną iš keistesnių pramonės stebuklų - epoksidinį plastiliną. Užmaišai tokią košelę, užtepi, ir po valandos gali drošt, zulint ir pan - kieta kaip akmuo. Na gal ne akmuo, bet.. Tai va ta koše užpildžiau visas duobutes, po valandos kartojosi šlifavimo procesas. Rezultatas:

Gavosi gal ir nelabai gražiai, bet tikrai lygiai (nuotraukoje dėl atspindžių atrodo kitaip, bet viskas OK), dabar grojant grifas nejuda, netraška judinant - tikrai pozityvus pokytis.

Išvada - norint, galint ir turint laiko, galima ir iš taivanietiško gaminio vašką išspausti

P.S. Daugiau tobulinti nelabai yra ką. Gerus nuėmėjus, bridžą, triunerius dėti kainuos daugiau nei naujas padoresnis bosas. Bet jei kada turėčiau antrą instrumentą, šitas liktų kaip eksperimentinis triušis, pvz pavertimui beladžiu ar pan.