Prieš kokius metus į Lietuvą atgarmėjo gainclone’ų mada. Originali idėja atėjo iš audiofilizmų, kur laido kaina garso kokybei reiškia daugiau nei jo elektriniai parametrai. Anyway, tiem kam įdomu ir moka skaityti angliškai, va nuoroda:

http://www.mhennessy2.f9.co.uk/articles/gainclone_intro.htm

Taigi ir aš vieną dieną pasitaikius progai nusipirkau kelias LM’kes (kaip dabar priimta vadinti LM38** serijos mikroschemas) ir per porą vakarų sulipdžiau tokį gana gražų p2p (point to point) pavyzdžių. T.y. kad jie kaip ir ant oro kabo, nėra spausdintinės plokštės ir pan. Tačiau toks montažas kaip ir išlaiko GainClone dvasią. Komponentai aišku neypatingi, Jamicon ir pan Nenorėjau sumokėt antra tiek už kondensatorius… Žodžiu schema standartinė, iš datašyto. Gal tik vienas kitas papildomas konderis įdėtas dėl stabilumo. Beje čia visi keturi vienetai, išdėliojau skirtingai ir nuskanavau vienu kartu:

O čia maitblokis, tas pats principas. Ten tie mažiukai rezistorius su kondensatoriuku tai snubberis ( infa čia )

O čia kaip buvau užmąstęs viską sukišt į vieną korpusą:

Buvau paleidęs ant stalo, prilipinęs prie kompiuterinio aušintuvo su ventiliatorium. Na ką, čipas dirbo pilna apkrova, maitinimas +-35V, apkrova 4 omai, kas faktiškai viršija visas SOA, tačiau dėl itin didelio aušinimo efektyvumo, net išėjime padarius kvadratus (oscilografu žiūrint gaunas trapecijos, nes transformatorius nelaiko tokios apkrovos - apie 120W išėjimo galia) visas agregatas buvo tik šiltas. Aišku čia ekstremalumai, bet visgi, tie čipai jei gerai aušinami, gali daug iškentėti.

Projektas taip ir liko prototipo stadijoje, nes dingo jo poreikis. Kada nors pabaigsiu… Kai turėsiu ką prie tų stiprintuvų jungt